Vis daugiau įmonių investuoja į elektromobilių infrastruktūrą

Elektromobilumo klausimas tampa svarbus bet kuriai įmonei, kuri turi bent vieną automobilį, arba bent vienas jos darbuotojas atvyksta į darbą nuosavu transportu. Regis, ateina laikas, kai nei viena kompanija nebegalės užmerkti akių ir atidėti šio klausimo tolimai ateičiai. Kodėl tai pasidarė taip svarbu dabar, ir kodėl svarbu nepavėluoti?

Vis daugiau įmonių investuoja į elektromobilių infrastruktūrą

Kai prieš gerus metus Evone atliko savarankišką tyrimą apklausdama mažas, vidutines ir kelias dideles įmones (turinčias ne daugiau nei 100 parkavimo vietų) kokie jų planai įrengti EV įkrovimo stoteles savo automobilių stovėjimo aikštelėse, atsakymai buvo panašūs – „Dar anksti. Dar nejaučiame poreikio“. Problematika iš ties buvo neaiški, užsienio pavyzdžiai dar neįkvėpė. Tiek pačių elektromobilių, tiek informacijos šia tema buvo per mažai. Elektromobiliai turėjo ne itin patrauklų įvaizdį – labiau kaip nepatogių, nepatrauklių ir gerokai per brangių transporto priemonių. Į EV infrastruktūros kūrimą, praktiškai nei vienas verslininkas nežiūrėjo kaip įmonei finansiškai vertingą projektą, ką jau kalbėti apie papildomas naudas savo darbuotojams. Nei vienas nežiūrėjo kaip į investiciją, greičiau atvirkščiai – kaip į papildomas išlaidas ir nereikalingą galvos skausmą. Požiūris buvo maždaug toks – pastatysim tik tuomet, jei reikalaus įstatymas arba „spaus“ klientai, ir pastatysim pačią pigiausią stotelę, kad patirti kuo mažiau išlaidų.


Keiskis anksčiau, nei būsi priverstas pasikeisti


Per vienerius metus situacija neatpažįstamai pasikeitė. Staiga elektromobilių įkrovimo infrastruktūra tapo nemenku galvos skausmu tiek viešam, tiek privačiam sektoriui. Per pastaruosius metus elektromobilių skaičius šalyje išaugo beveik dvigubai, ir esamos įkrovimo stotelės ne tik nepajėgia aptarnauti norinčiųjų įkrauti elektromobilį, bet ir kas antra stotelė tiesiog neveikia dėl programinės įrangos gedimų. Jau instaliuotos pigios įkrovos stotelės tapo dar didesniu skausmu jų turėtojams, nes su esamu mechanizmu jose nėra įmanomos jokios išmanios operacijos, leidžiančios instaliuoti efektyvią programinę įrangą, užtikrinančią sklandų veikimą, palengvinančią atsiskaitymus, identifikuojančią vartotoją ir kt. Įkrauti elektromobilį mieste ar kelionėje tapo nemenku iššūkiu tvarumo siekiantiems vairuotojams.

Nors kol kas labiausiai ši tendencija pastebima tik sostinėje, Evone tikisi, kad įvertinę problematišką Vilniaus situaciją, kitų miestų verslininkai ir savivaldybės panorės nekartoti didmiesčio klaidų ir pradės šias problemas spręsti anksčiau, išvengdami tiek finansinių nuostolių, tiek vartotojų nepasitenkinimo. Vakarų šalių pavyzdys mums jau parodė, kad geriau persiorientuoti ir pasikeiti pačiam, nei tai daryti priverstam įstatymų ar negatyvios patirties.


Europos Sąjungos tvaraus mobilumo perspektyva


Infrastruktūros problematika tapo opi ne tik elektromobilių vairuotojams, bet ir valstybei. Lietuva jau nebegali abejingai žiūrėti į infrastruktūros problemas, nes vertinant Europos šalių statistiką, EV infrastruktūros diegime esame vieni paskutiniųjų. Vytis kaimynus, ar bent jau Europos Sąjungos vidurkį, mus verčia ne tik noras neatsilikti, bet ir labai konkretūs Europos Sąjungos klimato ir energetikos politikos teisės aktai, skirti įgyvendinti europinį tikslą iki 2030-ųjų metų taršą sumažinti mažiausiai 55 procentais. Visai neseniai, šių metų liepos mėnesį, EU išleido priemonių paketą, taip vadinamą „Fit for 55”, kuris įgalina visas nares pradėti milžinišką darbą pertvarkant savo klimato ir energetikos politikos sritis, kad būtų įgyvendintas šis užsibrėžtas tikslas. Mūsų šalies laukia nemenkas iššūkis derantis tiek su Europos Sąjunga, tiek su vidaus pramone ir visais suinteresuotais dalyviais, nes tokiam užmojui bus reikalingos labai didelės investicijos.

Į ką šiame reglamente turėtų atkreipti dėmesį visi automobilių vairuotojai? Pagal šiuos aktus, Europos Sąjunga pasiryžusi iki 2035-ųjų metų sumažinti lengvųjų keleivinių automobilių išmetamųjų teršalų kiekį iki 0 procentų. Tai reiškia, kad iki 2035-ųjų metų, ES įsipareigoja uždrausti vidaus degimo variklių gamybą. Didieji automobilių gamintojai, šiuo metų vykdantys intensyvias derybas su ES, teigia, kad toks planas būtų įmanomas, ir jie jau būtų pasirengę persiorientuoti vien tik į elektromobilių gamybą ir pardavimą, jei ES dėtų maksimalias pastangas į EV įkrovimo infrastruktūros diegimą. Gamintojai reikalauja, kad Europoje, iki 2030-ųjų metų EV įkrovimo tinklas prasiplėstų iki 6 milijonų stotelių. Lyginant šiuos skaičius su šiai dienai turima situacija, tenka prisipažinti, kad esame beveik nuliniame lygyje. Ir čia kalbame apie Europą. Lietuvoje situaciją jau aptarėme – esame paskutiniai. Tačiau susisiekimo ir energetikos ministerijos jau parengė klimato kaitos strategiją, numatydama ir EV infrastruktūros kūrimą, kuriame pasižada prisidėti lėšomis ir kitais įsipareigojimais. Lietuvoje iki 2025 metų dabartinį 360 viešų EV stotelių tinklą ruošiama praplėsti iki 6000, ir įrengti net 54000 privačių įkrovos stotelių. Taip pat valstybė yra pasiruošusi remti naujų elektromobilių įsigijimą įvairiomis lengvatomis, piniginėmis premijomis ir viešinimo kampanijomis. Šiuo metu Lietuvoje iš 1,6 milijono automobilių parko - tik 0,4 procentų yra elektromobiliai (3720 vnt.)*, pusė jų – Vilniuje, tačiau jau iki 2024 metų planuojama iki 10 kartų didesnis skaičius – 33 tūkstančiai. O 2030–aisiais jau tikimasi turėti apie 230 tūkstančių.


Infrastruktūros problemos ir Evone siūlomi sprendimai


Su kokiomis bėdomis susiduria elektromobilių turėtojai, kokių klaidų pridarė verslininkai savarankiškai instaliuodami stoteles, ir kokius žingsnius siūlo Evone, kad klaidos nesikartotų?

Vartotojų problemos yra daugiau ar mažiau aptartos – per mažai viešų įkrovos stotelių, didelės eilės prie jau esančių, prastai veikianti programinė įranga, įkrauti automobiliai neužleidžia vietos naujai atvažiuojantiems ir pan.

Valstybė ir verslininkai, savo ruožtu, imasi spręsti šias problemas, tačiau neįvertinę visų veiksnių, rizikų ir prognozių, dauguma automobilių aikštelių savininkų instaliavo primityviausias stoteles, kurios šiuo metu yra labiau prižiūrimos pačių vairuotojų nei šeimininkų. Paprastai kalbant – nėra aiškaus operatoriaus, skirtingos stotelės turi skirtingas programines įrangas, įrenginio šeimininkas neturi detalios informacijos kas kraunasi, EV elektros sąnaudos dažname ofise paskirstomos visiems nuomininkams po lygiai. Dabar, kol turime tokį mažą elektromobilių kiekį, tokios svetimos elektros išlaidos galbūt sudaro labai menką dalį bendroje sąskaitoje, tačiau, aišku, situacija pasikeis, nes elektromobilių skaičius keliuose didėja geometrine progresija.

Evone siūlo labai atsakingai įvertinti tiek renkantis stotelių gamintojus, tiek operatorių, padėsiantį suplanuoti ir apskaičiuoti optimaliausias investicijas, sugebėsiantį prižiūrėti stoteles ištisą parą, suteikiantį pagal įmonės poreikius pritaikytą operacinę sistemą.

Šiam tikslui, Evone sukūrė sprendimą ir teikia paslaugą, kuri patį įkrovimą ir atsiskaitymą ne tik padarys lengvu ir maloniu procesu, bet ir suteiks įmonei daug kitų pridėtinių verčių, įskaitant, ištisą parą veikiančią techninę pagalbą, papildomą marketingą, viešuosius ryšius, socialinę atsakomybę ir aukštesnį įmonės tvarumo reitingą.


Instaliuodami įkrovos stoteles, biurai skatina savo pačių darbuotojus pirkti elektromobilius


Siūlydami EV įkrovimo galimybes savo klientams, biurai ne tik didina savo konkurencingumą dėl patogumo klientui ar pridėtine verte dėl tvarumo, bet ir skatina savo pačių darbuotojus pirkti elektromobilius. Šiuo metu dauguma miesto žmonių, gyvenančių daugiabučiuose, miesto centre, ypač senamiestyje, neturi galimybės turėti įkrovimo stotelės namuose, tačiau, kaip apklausa parodė - jei įkrovimas būtų užtikrintas darbo vietoje, darbuotojai būtų linkę įsigyti elektromobilį. Tokiu atveju, įmonė ne tik prisideda prie bendro planetos tvarumo, bet ir gauna papildomų naudų pritraukiant naujus talentus bei didinant savo įmonės tvarumo reitingą.


* - duomenys atitinka straipsnio rengimo dienos situaciją.