Elektromobilumas – naujų darbo vietų ir verslo galimybių varomoji jėga

Europos elektromobilumo platforma, atstovaujanti 45 pramonės, pilietinės visuomenės ir miestų organizacijas, kuriose visame pasaulyje dirba apie 650 000 žmonių, kartu su Bostono konsultacine grupe atliko išsamų tyrimą - kokią įtaką automobilių pramonės darbo vietoms Europoje turės perėjimas prie elektromobilių gamybos?

Elektromobilumas – naujų darbo vietų ir verslo galimybių varomoji jėga

Šiame tyrime apžvelgiamos galimybės ir iššūkiai, kurie atsiras transformuojant automobilių

pramonę per ateinančius 10 metų.


Esminė tyrimo išvada: visapusiška transformacija yra neišvengiama


Automobilių pramonę stipriai paveikė COVID-19 krizė, todėl greičiausiai prireiks kelerių

metų, kad būtų pasiektas priešpandeminis gamybos ir pelningumo lygis. Prieš pandemiją

gamintojai Europoje gamino apie 17,7 mln. lengvųjų transporto priemonių, kurių bendra

gamybos vertė siekė apie 700 mlrd. Eur.


Tyrimas rodo, kad pramonei atsigauti padės perėjimas nuo vidaus degimo variklių (VDV) prie

elektrinių transporto priemonių (toliau -EV):


  • Iki 2030 m. apie 59 % pardavimų Europoje sudarys elektra varomi automobiliai (70% - jei įtrauksime ir įkraunamus hibridus).

  • Skaitmenizavimas taip pat padės atsigauti rinkai - automobilių programinės įrangos vertė kasmet augs 11 proc.


Tikėtina, kad pagal planuojamas 2030 m. gamybos ir pardavimo apimtis, 26 pramonės

šakose, kuriose šiuo metu sukurta 5,7 mln. darbo vietų, bendras užimtumas išliks iš esmės

stabilus.


Nežiūrint į tai, dėl elektrifikacijos numatomi reikšmingi pokyčiai kituose sektoriuose:


  • Energijos gamybos ir įkrovimo infrastruktūros sektoriuose darbo jėgos poreikis augs net 34%., nes gamybos pokyčiai reikalaus ir naujų įgūdžių, ir darbo jėgos perskirstymo, kai tuo tarpu VDV automobilių gamintojų ir tiekėjų tiesioginis užimtumas sumažės tik 5%;

  • Perėjus prie elektromobilių bus sukurta daugiau nei 580 000 naujų darbo vietų, todėl šių transporto priemonių gamyba bus pagrindinė darbo vietų kūrimo varomoji jėga visoje automobilių ekosistemoje;

  • Kasmet bus sukurta dar 40 000 statybos ir inžinerinių darbų, skirtų energijos gamybos ir paskirstymo infrastruktūrai pritaikyti. Jei nebūtų perėjimo prie EV, šios ekonominės galimybės apskritai nebūtų;

  • Taip pat energetikos srityje tikimasi sukurti apie 60 000 naujų darbo vietų.


Taigi, galime daryti išvadą, kad EV sukurs daug naujų verslo galimybių visoje su

elektromobilumu susijusioje ekosistemoje. Vienas ryškiausių - baterijų gamybos ir įkrovimo

infrastruktūros augimas.


Tyrimo duomenimis iki 2030 m. reikės įdarbinti 2,8 mln. darbuotojų, o 2,4 mln. pareigybių

pakeis darbo profilį. Siekiant atitinkamos darbuotojų kvalifikacijos neišvengiamai reikės

skirtingo lygo mokymų. Net 42 % visų pagrindinių automobilių ir gretimų pramonės šakų

darbuotojų iki 2030 m. turės persikvalifikuoti. Labai svarbu, kad valstybiniu mastu būtų

rengiamos programos, padėsiančios atitinkamiems pramonės sektoriams prisitaikyti prie

būsimų pokyčių.


Perėjimas prie elektromobilumo reikalaus tinkamo pasiruošimo


Perėjimas prie elektromobilumo – vienos iš strateginių Europos pramonės šakų -

pareikalaus nemažai tiek intelektualių, tiek psichologinių pokyčių. Taip pat svarbu bus priimti

teisingus politinius ir teisinius sprendimus.


Vienas svarbių prioritetų - parama darbuotojams: Europos Sąjunga, vyriausybės ir

įmonės turėtų teikti pirmenybę programoms, kurios investuoja į darbo jėgos švietimą,

kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad būtų pasinaudota naujomis galimybėmis, keliant

įdarbinimo sąlygų kokybę ir užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Nes tai yra

investicija į ateities kartas ir mūsų aplinką.


Europos elektromobilumo platforma taip pat palankiai įvertino ir ambicingą paketą „Fit for

55“, pristatytą liepos mėn., tačiau socialiniai pokyčiai, kuriuos sukels šis perėjimas, turėtų

būti sprendžiami lygiai taip pat ambicingai.


Europos institucijos: automobilių sektoriaus darbuotojai turėtų gauti naudos iš strateginės

sistemos, panašios į tą, kuri jau klesti daug energijos naudojančiose pramonės šakose,

padedant Teisingo perėjimo fondui, Teisingo perėjimo platformai ir Teisingos pertvarkos

mechanizmui. Ši nauja strateginė sistema turėtų padėti pramonės suinteresuotosioms

šalims, vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms atlikti šiuos veiksmus:


  • Pramonės suinteresuotosios šalys. Darbdaviams, ypač automobilių gamintojams, reikės paramos, kad jie galėtų rengti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas, įdarbinti ir restruktūrizuoti programas. Per šį pereinamąjį laikotarpį, pagrindinis darbo vietų kūrėjas bus baterijų gamybos pramonė, infrastruktūros diegėjai ir atsinaujinančios energijos gamintojai. Ypatingą dėmesį reikėtų teikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms pereinamuoju laikotarpiu, nes joms labiausiai trūks didesnių įmonių turimų analitinių, mokymų išteklių bei įgūdžių.

  • Vietos ir regioninės valdžios institucijos: jei įmanoma, reikėtų vengti žmonių perkėlimo, reorganizuojant esamas gamyklas ir mokant žmones naujų įgūdžių. Vietos ir regionų valdžios institucijos atliks pagrindinį vaidmenį sprendžiant darbo jėgos žinių spragas tiek elektromobilių gamyboje, tiek visoje EV sistemoje. Šioje srityje, vietos ir regionų valdžios institucijų rėmimo priemonė turėtų būti naujasis ESF+ (Europos Socialinis Fondas plius).

  • Nacionalinės vyriausybės: vyriausybės turi vykdyti holistinį, „visą ekonomiką“ apimantį darbo jėgos planavimą nacionaliniu lygiu. Tai turi būti daroma glaudžiai bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei pramonės suinteresuotosiomis šalimis ir turi apimti pažangius pasiūlos ir paklausos modelius, pavyzdžiui:


  • Padėti darbuotojams suvaldyti pereinamąjį laikotarpį. Labai svarbu apgalvoti švietimo klausimus, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimo priemones į kitą pramonės šaką.

  • Tinkamai pritaikyti ugdymo programas. Vyriausybė turės paruošti pradedančius studijuoti jaunus žmones, taip pat darbo ieškančius asmenis – padėti jiems prisitaikyti prie naujų automobilių technologijų.

  • Naujos karjeros ir užimtumo platformos kūrimas. Viešasis sektorius turėtų padėti darbuotojams greičiau ir lengviau rasti darbą ir mokytis. Socialiai remtinų grupių informavimas. Čia svarbu bus peržiūrėti, kad būtų tinkamai informuojamos visos socialinės grupės, skatinamas jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas pereinamuoju laikotarpiu, taip pat būtų remiami ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai ir žmonės, negalintys prisitaikyti prie naujų iššūkių.


Pilną tyrimą rasite čia.

Šaltinis - www.platformelectromobility.eu